Atsiliepimai

Kiekvienam mūsų reikalingi pinigai. Ir kuo daugiau - tuo geriau. Kaip oras, kaip vanduo, kaip maistas. Tada mes turėtume idealų kūną, važiuotume puikiu automobiliu, gyventume gražiuose patogiuose ir saugiuose namuose. Mus suptų gausybė besišypsančių draugų, gerbianti ir mylinti šeima.

Tada mums nebereikėtų įrodinėti, kas mes tokie, nes pasitikėjimas tiesiog savaime spinduliuotų. Mes lengvai spręstume problemas (jų, tiesiog, nebūtų), mes nebijotume būti spontaniški (juk mums ir taip viskas sekasi), kūrybingumas – tai aš, be išankstinio nusistatymo aplinką priimu tokią, kokia ji yra, laisvai ir atsipalaidavęs. Aš - mano idealas. Kaip pasikeistų tekstas, jeigu žodį „pinigai“ pakeistume žodžiu „RESURSAI“ - kasdienis įprastas žodis – visažiniame googl‘e viena šio žodžio reikšmių yra nurodoma kaip: „...riboto prieinamumo priemonė veiksmui atlikti...“.

Mes pastoviai nubrėžiame sau ribas nesusimastydami apie tai, o, jeigu ir pagalvojam, tai vis tiek nusibrėžiam. O ar įmanoma ribas brėžti taip, kad mums liktų daugiau erdvės, o gal linijos gali būti išblukę, nurodymai virsti šnabždesiu? :)

Jeigu atkreipsite dėmesį į seminarų rinką – pavadinimus – pastebėsite, kad jie visi yra siūlomi profesionalių trenerių, psichologų, ekonomistų, savo sričių ekspertų dėl ko jie tampa stipriais motyvaciniais pavyzdžiais . „Jūs parduosite viską, ką tik norėsite parduoti, Jūs atrasite save, nes iki seminaro Jūs save pametėte, Jūs tapsite kieta(s) ekonomist(ė)as.“

Gintaro seminarai originalūs tuo, kad jie yra apie resursų derinimą. Praėjo ta pirmoji seminarų banga, kuriuose mus mokė, jog mes galime viską. O kada seminaras baigiasi po poros dienų mes galime tą patį, ką ir anksčiau. Jo (Gintaro) seminarai priartinti prie gyvenimo realybės, dėl to nenuvilia. Jo seminarai apie tai, ką mes jau turime, bet neįsisąmoniname to ką turime.

Įsisąmoninimas - sąžiningas bendravimas su savuoju ego, tai atskaitos taškas judėti toliau drąsiai derinant tuos dvasinius, protinius, fizinius išteklius, kuriuos mes kiekvienas turime.